tikyba

Užpalėnų tikyba

Kai kalbama apie Bažnyčią, tai reikėtų suprasti ne vien tik kaip pastatą, tai reiškia liturginį susirinkimą, taip pat vietinę bendruomenę arba visuotinę tikinčiųjų bendriją, kuri siekia gero. Dar sakoma, kad žmogus yra Dievo šventovė, taigi ir Bažnyčia yra žmogus.

Sudeginus Užpalių pilį 1433 metais A. Namiko nuomone galėjo būti pastatyta Užpaliuose ir bažnyčia. Užpalių klebonų raštai išliko iš 1532 metų, reiškia tuo metu Užpaliuose jau veikė religinė bendruomenė ir buvo bažnyčia. 1584 metais Užpalių apylinkėse pravesta valakų sistema suvarė valstiečius į prie dvaro besikuriantį Užpalių miestelį. XVII a. Bažnyčia buvo perėjusi į reformatų rankas, bet vėliau grįžo katalikams. Apie 1750 m. Užpalių klebonas kun. Petras Staševičius šią jau pasenusią nugriovė ir jos vietoje pastatė naują, medinę. 1783 m. Užpalius ištiko didelis gaisras. Užsidegė Namiko namai, o vėliau ir visas miestelis, sudegė ir bažnyčia. Apie 1787 m. klebonas Adomas Legovičius su parapijiečiais pastatė naują medinę bažnyčią. 1884-1894 m. klebonas kun. Kazimieras Kosminskis pastatė naują mūrinę bažnyčią, kurią 1898 m. pašventino vyskupas Gasparas Cirtautas. Bažnyčia išdekoruota kun. Dekano Jono Jarašiūno rūpesčiu 1925 m. Dekoravo dailininkas Čižauskas. Du altoriai (Švč. Jėzaus Širdies ir Šv. Antano) įrengti nagingo meistro Felikso Vaškelio.

Užpalių klebonai:

Gregorijus Chvalčevskis	1532 m.
Andriejus Tomaševičius	1584 m.
Stanislovas Kotovičius	1678-1686 m.
Michaelis Puzyna de Kozelok	1686-1725 m.
Dominykas Sadzevičius	1725-1734 m.
Nikolajus Slabodžinskis	1734-1754 m.
Petras Staševičius	1754-1764 m.
Michaelis Korgautas	1764-1775 m.
Adomas Juozapas Legovičius	1776-1804 m.
Juozapas Baueris	1805-1828 m.
Kazimieras Dopševičius	1828-1844 m.
Silvestras Grubinskis	1845-1853 m.
Jokūbas Plevakas	1853-1856 m.
Aleksandras Jakovičius	1857-1860 m.
Jonas Pacevičius	1860-1864 m.
Pranciškus Staškovskis	1864-1868 m.
Pranciškus Jastrembskis	1868-1869 m.
Petras Vaitkevičius	1869-1873 m.
Kazimieras Kosminskis	1873-1914 m.
Jonas Jarašiūnas	1914-1928 m.
Antanas Paurys	1929-1949 m.
Antanas Kairys	1949-1953 m.
Bronius Novelskis	1953-1957 m.
Mikolas Mikeliūnas	1957-1970 m.
Titas Vinkšnelis	1970-1972 m.
Juozapas Šumskis	1972-1992 m.
Edmundas Rinkevičius	nuo 1992 m.

Ilgą laiką Užpalių klebonu dirbo kun. Antanas Paurys. Sako, kad jis buvo labai geros širdies, darbštus, švelnus dvasininkas. Suremontavo bažnyčią, pastatė senelių namus. Buvo gimęs 1885 m. o mirė 1968 m. Skapiškyje. Panašiai išskirtinai paminėtas kun. Juozapas Šumskis klebonavęs Užpaliuose nuo 1972 iki 1992 m.
Iš šio krašto kilę kunigai: Pranciškus Adomaitis, Vladas Didžiokas, Feliksas Gureckas, Jonas Velutis, Vincas Miškinis, Pranas Šulskis, Baltramiejus Gaidys, Jonas Butkys, Algimantas Petkūnas. Kun. J. Šumskio globojamas kunigu tapo Kastytis Krikščiukaitis. Jis šiuo metu dirba Pelesoje.

Nuo senų laikų Užpalių parapijos gyventojų sudėtis tautiniu ir religiniu atžvilgiu nebuvo vienalytė. Čia gyveno nemažai žydų, o po 1863 metų sukilimo vietoj ištremtų lietuvių buvo atgabenta rusų stačiatikių. Jų poreikiams tenkinti 1872 m. buvo pastatyta cerkvė. Nors bendruomenė nebuvo gausi, bet ypač carizmo laikais gyvavo, netoliese gyveno popas. Pokario metais dalis stačiatikių išsikėlė į miestus, dalis išmirė, todėl jau nuo šio amžiaus aštunto dešimtmečio pamaldos nelaikomos, neatvažiuodavo ir popas. 1998 m. vagys išlaužę stambias grotas languose pavogė kelias ikonas. Kad nedingtų be naudos cerkvės turtas buvo perduotas besikuriančiai Utenos stačiatikių bendruomenei. Jau ketveri metai mokyklos ir vargonininko Aurelijaus Janaudžio iniciatyva per Sekmines vyksta giesmių šventė „XXI amžiaus santaka“. 2002 metais cerkvė bandoma panaudoti pagal tiesioginę paskirtį, paskirtas aptarnauti tėvas Olegas, vyko pamaldos.